neganduotis

nẽganduotis, -uojasi, -avosi 1. būti nepatenkintam, graužtis, nesikęsti: Pati savimi nẽganduojuos, kad nemoku valgyti virti, t. y. nesikenčiu J. Ans nẽganduojas nieko nedavęs, t. y. ėdas J. Nẽganduojas svečias, kad su juomi nešneka gaspadorius J. 2. = negandotis 2: Ana nebneganduosis, kad su pyragais eis į veselijas J. Ana nẽganduojas gerti J.